Pagal 130 psalmę
Vokiečių k. (orig.): Aus tiefer Not schrei ich zu dir
Tekstas: Martin Luther, 1524
Vertimas: Jonas Berentas (1667 – 1737)
Melodija: Martin Luther, 1524
Harmonizacija: Johann Sebastian Bach (1685-1750) BWV 38-6
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios giesmyne „Krikščioniškos giesmės“ Nr. 291 (2007).
Iš nevilties gelmių šaukiuosi Tavęs, VIEŠPATIE!
VIEŠPATIE, išgirsk mano balsą!
(Ps 130,1)
Ši giesmė – Martyno Liuterio 130 psalmės parafrazė. 130-oji yra viena iš septynių Atgailos psalmių: Nr. 6, 32, 38, 51, 102, 130, 143.
Dievo Žodis mus ragina kliautis ne savo nuopelnais, bet Dievo malone. O Dievo malonė mus nuolat kviečia į atgailą.
Liuteronų bažnyčia moko, kad po Krikšto nupuolusieji gali gauti nuodėmių atleidimą visada, kai tik atsiverčia, o tokiems grįžtantiesiems Bažnyčia turi suteikti išrišimą.
Atgailą sudaro dvi dalys. Viena yra gailestis, arba būgštavimas, sąžinei keliamas nuodėmės pažinimo. Kita – tikėjimas, kuris kyla iš Evangelijos ir išrišimo, kai tikima, kad nuodėmės atleidžiamos dėl Kristaus, sąžinė guodžiama ir išlaisvinama iš būgštavimo. Po to turi eiti geri darbai, kurie yra atgailos vaisius. (Pagal Augsburgo tikėjimo išpažinimo 12 str., 1530).
Iliustracija: Besimeldžiančios rankos. Albrecht Dürer, 1508